Interviu su Tricia Guild, britų interjero dizainere, „Designers Guild“ įkūrėja

Kalbino – Lina Kalinauskaitė Forsman, fotografija – Nadia Gric ir „Designers Guild“

Pasaulyje pripažinta audinių kūrėja, dizainerė ir interjero namų „Designers Guild“ įkūrėja Tricia Guild tikrai žino, kiek daug mūsų gyvenime reiškia spalvos. „Rinkdamiesi neutralias, pasmerkiate save gyventi nuobodžiai“, ­– šypsodamasi patikina britė. Šiai moteriai – gerokai per šešiasdešimt ir ji yra puikus pavyzdys, įrodantis, koks gali būti galingas noras šiame kartais niūrokame pasaulyje gyventi gražiai.

Visą istoriją, kaip garsioji Tricia Guild sukūrė savo namų grožio imperiją, tikrai galite paskaityti kruopščiai sudarytoje ikonografijoje jos tinklalapyje „Designers Guild“: kiek kartų ją apdovanojo jos didenybė karalienė (o aš net nežinau, ar „jos didenybė“ reikia rašyti didžiąja raide!), kiek ji išleido knygų (ogi šešiolika), kokie universitetai ir kokios meno mokyklos bei koledžai jai suteikė garbės laipsnius už jos kūrybingumą ir gebėjimą aplinkos kūrimą paversti gyvenimo būdu.

Visai neseniai vienoje verslo konferencijoje išgirdau įžvalgą: jei sėkmingam projektui vadovauja vyras – jis visą garbę prisiims sau ir sakys, kad tik jo dėka viskas pavyko. Bet jei projekto siela yra moteris, ji dažniausiai pasakys, kad ji buvo tik įkvėpėja, o  pasisekė dėl to, kad viską darė drauge su komanda.

Kaip sako pati Tricia Guild, apie gražią aplinką, kaip gyvenimo būdą, pradėjo kalbėti dar tada, kai tokio žodžių junginio net nebuvo. Kaip ji mato gyvenimą su spalvomis, kaip gerai jaustis savo namuose ir apie vasarą bei naujas spalvas su dizainere kalbėjomės neseniai atidarytame „Designers Guild“ salone Paryžiuje.

Vasara alsuoja šiluma arba liūdina debesuotu dangumi bei lietumis. Koks jūsų patarimas, kaip mums, šiauriečiams, išdrįsti daugiau laiko praleisti lauke?

Manau, visiems patinka būti lauke. Lauke būti lengva – tiek daug energijos aplinkui… Pavasaris ir vasara – nuostabus laikas: kasdien gali stebėti, kaip viskas žydi ir auga. Dabar net ir šiauresnėse šalyse žmonės nori praleisti kuo daugiau laiko lauke: būdami gryname ore, mes kuriame pozityvią atmosferą, pasisemiame geros energijos. Todėl šiemet ir sukūrėme audinių kolekciją, skirtą laukui – namai juk neapsiriboja keturiomis pastato sienomis.

Tik mums, moterims, visada svarbus praktiškumas, todėl kurdama audinius galvojau ne tik apie tai, kad būtų gražu, linksma, bet ir – praktiška. Kas iš to grožio, jei sukursiu audinį, o jis bus nepraktiškas? Visada laikausi žodžio: jei sakau, kad audinys neblunka – jis neblunka, jei nepraleidžia šviesos, vadinasi – nepraleidžia, jei skalbiamas – jis nesusitrauks.

Besidomintiems interjeru jūs žinoma dėl ypatingo spalvų jausmo. Jei galvoju apie spalvas interjere, visada pirmiausia į galvą šauna jūsų vardas: bandau įsivaizduoti, kaip Tricia sudėliotų norimą derinį arba kaip ji panaudotų vieną ar kitą spalvą. Ką jūs manote apie šios vasaros spalvas? Kaip siūlytumėte jas rinktis?

Spalva – labai asmeniškas dalykas. Pirmiausia patarčiau susipažinti su naujomis kolekcijomis ir tiesiog pabandyti pajausti, kokios spalvos patinka, prie kurių jus traukia, kurios veikia emocionaliai. Tegul jus veda jausmai. Idėjų, kaip derinti spalvas, dažniausiai galima pasisemti iš mūsų parengtų derinių ar kolekciją iliustruojančių interjero nuotraukų.

Stengiamės parengti įvairių nuotaikų derinių, bet jei paklausite, kas šiuo metu madinga, negalėsiu atsakyti, nes tai labai priklauso nuo žmogaus. Vieniems patinka gyventi apsuptiems mėlynos spalvos, o kitiems ji visiškai nepatinka. Tačiau galbūt jiems patinka šiltos ar netgi karštos spalvos.

Pačios „Designers Guild“ komandos požiūris į spalvas šį sezoną lengvas: spalvose daug energijos, jos yra gaivios ir šviežios. Net neutralūs atspalviai turi lyg ir juos papildantį plaktos grietinėlės, sviesto gelsvumo „skonį“. Kai pasaulyje vyksta tiek daug negatyvių dalykų, bent spalvos turi būti gaivios ir pakylėjančios. Nenoriu net galvoti apie liūdnas arba rimtas spalvas. Jokiu būdu.

Dirbdama su klientais kartais pritrūkstu žodžių išgirdusi: „Man tai nusibos – geriau pasirinksiu ką nors neutralaus.“ Padėkite man prašau padėti žmonėms susidraugauti su spalva. Ką jūs jiems pasakytumėte?

Rinkdamiesi neutralias spalvas pasmerkiate save gyventi nuobodžiai. Spalvos niekada nenusibosta. Ar nusibosta žiūrėti į žydintį sodą ar mėlyną dangų? Ar gali nusibosti visą gyvenimą patikusios gėlės? Taip nebūna… Taip pat yra ir su spalvomis – jos nenusibosta. O dėl to, kad žmonės dažniau renkasi neutralias spalvas, manau, kalta baimė. Ne tik spalvų baimė, bet ir savęs pažinimo baimė. Žmonės bijo pajausti, kad galbūt jų viduje nėra spalvų arba tiesiog jų nemato. Turbūt todėl tokiais atvejais ir yra lengviau saugiai atsakyti: man nusibos.

Visada galima pradėti nuo neutralesnio pagrindo. Pavyzdžiui, man patinka naudoti neutralias šviesias spalvas dideliems objektams, tokiems kaip sofa. O spalvas naudoju aplinkui: pagalvėlės, kilimai, kiti aksesuarai – viskas tinka. Pradėkite stebėti, kaip jaučiatės tarp spalvotų detalių. Jau minėjau: jūsų jausmas – svarbiausia.

Pasak jūsų, viskas namuose sukasi aplink jausmus. Ar galvojate, kas yra prabanga? Koks jūsų santykis su prabanga namuose?

Patikėkite, man labai patinka prabanga, o glamūras – nuostabus dalykas. Man prabanga yra tai, ką veikiu. Kad ir ką kurčiau, visada žinau, jog tai bus labai kokybiška. Kad ir mūsų gobelenai… Mano akimis, jie labai prabangūs: audinio pagrindas yra lyg lininis, o raštas išaustas prabangiu ir švelniu aksomu.

Labai dažnai net sunku apibūdinti ir perteikti tą prabangos jausmą, kurį sudedu kurdama ir paleisdama į pasaulį kiekvieną audinį ar gaminį. Tai, ką darau, ir yra mano  prabangos išraiška. Dabar mano mintys jau šoka prie šilko kolekcijos „Majella“… Tačiau prabanga nereiškia, kad viskas privalo būti iš aukso. Aišku – gali, bet neprivalo. Man prabanga yra mėlynas dangus…

Kaip jūs kuriate audinių raštus? Kaip jie gimsta?
Turiu nuostabią komandą ir labai gerą studiją. Mes viską darome kartu. Ieškome temų stebėdami aplinką ir dėliojame savo mintis į „moodboard“. Tų paieškų metu būname šiek tiek pamišę, lyg apsėsti.

Būti nauju ir nematytu – nemenkas iššūkis. Tai – kaip kūrybos kryptis: visada eini link kažko naujo ir neatrasto. Kaip tas dailininkas, stovintis prieš tuščią baltą drobę ir galvojantis, ką nutapyti. Mes dirbame panašiai: ant baltos drobės, tiksliau – baltos sienos studijoje, dusyk per metus stengiamės sukurti naujas, pasaulį nustebinsiančias kolekcijas. Net nežinau, kaip tai atsitinka. Reikia dirbti. Mėgautis iššūkiu ir nuolat ieškoti. Gal nebloga mintis būti budriam?

Šį sezoną pradėjome tyrinėti majolikos (it. maiolica) dirbinius, susižavėjome glazūromis. Ypatingą dėmesį kreipėme į detales: „Tik pažiūrėk į tą glazūrą – kaip gražiai gėlės nutapytos, kokie raštai!“ Studijavome stiklą ir keramiką, ir kai objektai galiausiai tave užburia, pradedi dėlioti naujas idėjas. Mūsų darbe visuomet egzistuoja burtai.

Kuris raštas šią vasarą jums atrodo mieliausias?

Sunku pasakyti… Man atrodo, kad pagrindinis vis dėlto yra majolika – būtent jis diktuoja visą šio sezono temą. Labai pozityvus, ekstravagantiškas, jame yra visko: ir mėlynos keramikos spalvos, ir išaugančių gėlių.

Esu sodininkė. Man patinka žiūrėti į gražiai ištapytas gėles, bet labiau pripažįstu šiuolaikiniu, o ne tradiciniu būdu tapytas gėles. Man svarbu, kad gyvenimo būdas ir stilius, kurį kuriame, propaguojame ir skleidžiame, būtų aktualus ir šiuolaikiškas. Net jei jis – ne minimalistinis, o labai dekoratyvus ir gėlėtas.

Jūsų lauko audinių kolekcija yra lyg sodas be sodo: ji gaivi ir atrodo lengvai pritaikoma…  

Yra keli gėlėti raštai, kur nutapiau gėles iš savo sodo. Idant nufotografuočiau pagrindinį raštą, turėjau išskinti visus savo jurginus, todėl dabar net nepamenu, ar labiau džiaugiausi sukūrusi šį raštą, ar liūdėjau, kad teko išskinti visus jurginus.

Kaip manote, ar interjero dekoravimas pasikeis po kokių dešimties metų? Ar numatote kažkokią perspektyvą? Kokia ateitis?

Atsiprašau, bet negaliu atsakyti į šį klausimą, nes gyvename labai sudėtingais laikais. Turėtumėte to klausti politikų. Turime išgyventi šį laiką ir kasdien stengtis, kad tas laukimas būtų kuo malonesnis. Man nelabai sekasi prognozuoti, mano paieškos ir prognozės dažniausiai būna neteisingos. Prognozuodama remiuosi tik savo fantazija.

Man nėra svarbu, kokią spalvą žmonės pasirinks po kelerių metų. Man atrodo, daug svarbiau, kad žmonės galvotų apie erdvę, kurioje jie gyvens, ir kad toje erdvėje jie jaustųsi gerai. Be galo sunku klausytis žinių, nes pasaulyje dedasi daug negerų dalykų. Galbūt todėl žmonės vis labiau nori susikurti individualią erdvę ir aplinką, kurioje jaustųsi saugūs. Ir tai, manau, yra graži tendencija: žmonės stengiasi kurti kažką gražaus savo namuose.